Ką apima standartas
ISO/IEC 24778 nurodo Aztec kodą: centrinį taikinio formos paieškos šabloną, orientavimo žymes, atskaitos tinklelį, į išorę spirale besidriekiančius duomenų sluoksnius ir Reed–Solomon klaidų taisymą. Jame taip pat yra etaloninis dekodavimo algoritmas.
Aztec kodą 10-ojo dešimtmečio viduryje išrado Andrew Longacre Jr. įmonėje Welch Allyn, jis buvo paskelbtas kaip AIM specifikacija, o 2008 m. tapo ISO standartu. Antrasis leidimas paskelbtas 2024 m.
Dydžiai ir talpa
Aztec kodai būna kompaktinės formos su 1–4 sluoksniais ir viso diapazono formos su 1–32 sluoksniais. Mažiausias kompaktinis simbolis yra 15 × 15 modulių, o didžiausias viso diapazono simbolis – 151 × 151 modulių.
Didžiausiame simbolyje telpa iki 3 832 skaitmenų, 3 067 raidinių simbolių arba 1 914 baitų. Klaidų taisymo dalį parenka kodavimo įrankis, o numatytąja dažnai rekomenduojama maždaug 23 %
- Kompaktinis: 1–4 sluoksniai, nuo 15 × 15 iki 27 × 27 modulių
- Viso diapazono: 1–32 sluoksniai, nuo 19 × 19 iki 151 × 151 modulių
- Didžiausia talpa: 3 832 skaitmenys arba 1 914 baitų
- Tyliosios zonos nereikia
Kur naudojamas
Kadangi paieškos šablonas yra viduryje, Aztec kodui nereikia tyliosios zonos, todėl jį galima spausdinti iki pat etiketės krašto arba rodyti per visą telefono ekraną. Jis dažnas transporto bilietuose, įskaitant daugelį traukinių bilietų ir mobiliuosius įlaipinimo talonėlius.